Erdvioje scenoje muzikantų - ne ką mažiau, nei klausytojų: 4 chorai, solistė ir simfoninis orkestras. Toks atlikėjų kiekybės poreikis tarsi atspindi didelį ir neblėstantį autoriaus širdies jausmą savo mirusiai žmonai Lindai. Šis jausmas sklinda iš vyraujančių kūrinyje lyriškų melodijų, palydimų neįmantriais harmonijos deriniais ir ramios pulsacijos ritmais. Jo vokalinės kūrybos įpročiai atsikartoja ir oratorijoje - mėgaujamasi nesudėtingos melodinės linijos ir harmonijos temų pakartojimais, keičiant instrumentuotę, perkeliant į kitą tonaciją, tarsi varijuojant ir grožintis atrastuoju melodiniu piešiniu. Šiame kūrinyje nerasime muzikinį dramatizmą formuojančios harmonijos, ritmų įvairovės ir kaitos. Todėl tolygiai ir vienodai srūvanti muzika klausytoją verčia susitaikyti su niekur neskubinančia ramybe ir tiesiog ... medituoti Pažaislio liepų žalumos apsuptyje.

Tačiau tokį kūrinį atlikti nenuslystant į nuobodulį - didelis iššūkis atlikėjams. O rizikos tam buvo daug - skirtingi chorų kolektyvai, kuriuos reikėjo suvienyti: svečiai iš Vokietijos - pusiau profesionalus Kelno choras (vadovas Wolfgangas Siegenbrinkas) ir Niurnbergo filharmonijos choras (vadovas Gerhardas Rillingas), šį kūrinį kartu dainuojantys nuo 2008 metų, su juo aplankę eilę Vokietijos miestų, koncertavę Rygoje bei Sankt Peterburge, ir prie jų prisijungę Kauno valstybinis choras (meno vadovas ir vyr. dirigentas Petras Bingelis) bei Kauno berniukų choras „Varpelis" (vadovas Ksaveras Plančiūnas). Chorams akompanavo Kauno simfoninis orkestras (vadovas - Algimantas Treikauskas), solo partiją dainavo Lauryna Bendžiūnaitė (sopranas). Nukreipti juos vieningos kūrinio atlikimo koncepcijos linkme reikalingas laikas, kurio bendroms repeticijoms buvo skirta gana saikingai. O ir pačios koncepcijos formavimas, esant gana ribotos dramaturgijos kūriniui - nelengvas uždavinys. Todėl belieka žavėtis dirigento iš Sankt Peterburgo Jurijaus Serovo entuziazmu atlikti šį kūrinį ir stojusiam vadovauti tokiam didžiuliam festivalio metu susibūrusiam tarptautiniam atlikėjų kolektyvui. Turint minty tai, kad šis dirigentas, šiuo metu bendradarbiaujantis Valstybiniame akademiniame Sankt Peterburgo simfoniniame orkestre (jo ilgametis vadovas buvo dirigento tėvas Eduardas Serovas), Rusijoje ir užsienyje yra pagarsėjęs kaip puikus pianistas. Aktyviai diriguoti ir koncertuoti kaip dirigentas jis pradėjo vos prieš kelis metus. Todėl suprantama, kad noras perteikti šią statišką muzikinę drobę, įprasminant menines interpretacijos paieškas, tuo pačiu suvienijant didžiulę atlikėjų masę - pradedančiam dirigentui - stebėtinai drąsus pasirinkimas.

Tačiau festivalio klausytojams viskas tiko ir patiko. Tą liudijo ir šilti plojimai po kiekvienos oratorijos dalies, ir atlikėjų pagerbimas atsistojant viso kūrinio pabaigoje, ir mielai išklausyta bisas - pakartota oratorijos dalis.