LIETUVOS  MUZIKŲ  SĄJUNGA

Atlikėjų, muzikinių kolektyvų vadovų, taip pat kompozitorių, muzikos kritikų ir mokslininkų visuomeninė kūrybinė organizacija. Sąjunga tęsia 1936 m. įkurtos ir iki 1940 m. gyvavusios Lietuvių muzikų draugijos aktyvios veiklos tradicijas.

1936 m. Kaune iškilūs to meto muzikai – N. Martinonis, J. Karosas, K. Kaveckas, A. Budriūnas, K. Griauzdė, kiti, subūrė įvairių žanrų muzikus į Lietuvių muzikų draugiją, ir tai buvo reikšmingas posūkis muzikinės kultūros plėtros baruose. Patvirtintuose Draugijos įstatuose buvo nurodoma, kad jos „tikslas – lavinti savo narius muzikos srityje, kelti chorų kultūrą bei muzikos meną“. Įgyvendindama Įstatų nuostatas, Draugija pradėjo sistemingai, aktyviai rūpintis muzikinės kultūros reikalais. vadovavo Lietuvos chorų sąjūdžiui, rūpinosi respublikinių ir rajoninių dainų švenčių, chorų konkursų organizavimu, rūpinosi naująja lietuviška chorine muzika, muzikiniu švietimu, vargonininkų ir muzikos mokytojų kvalifikacija, rengė populiarius simfoninius, kamerinius koncertus, sistemingai leido mėnesinį meno ir mokslo žurnalą „Muzikos barai“.

Šiandienos kūrybinė organizacija – Lietuvos muzikų sąjunga, tęsdama 1936 m. įkurtos Lietuvių muzikų draugijos aktyvios veiklos tradicijas, taip pat  siekia aktyviai dalyvauti krašto muzikiniame gyvenime - nuosekliai įvairiomis formomis plėtoja veiklą visoje Lietuvoje, remia muzikų kūrybinę iniciatyvą,  telkia juos meninei ir švietėjiškai veiklai, jų veiklą propaguoja Lietuvoje ir užsienyje, meninės veiklos rezultatus fiksuoja istorijai. Tuo tikslu: leidžia mėnesinį meno ir mokslo žurnalą “Muzikos barai”; rengia kasmetinės Lietuvos muzikų didžiąsias šventes “Didysis muzikų paradas“ (Didysis atlikėjų parodymas); sistemingai rengia reguliarius koncertus jaunimui Lietuvos vidurinėse ir muzikos mokyklose, pristato naujausius atlikėjų kūrybinius darbus, sistemingai rengias sekmadienio muzikinės popietės - įvairių žanrų atlikėjų koncertus susitikimus su visuomene,  rengia nusipelniusių muzikų pagerbimo ir atminimo vakarus; leidžia natos,  knygas,  Lietuvos atlikėjų kompaktinės plokštelės; kas penkeri metai kartu su Lietuvos muzikos akademija ir Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga rengia  B.Grincevičiūtės kamerinio dainavimo konkursus. 

Prie Lietuvos muzikų sąjungos įsteigti pedagogų ir jaunųjų muzikų susivienijimai.

1998, 1999 ir 2004 metais LMS suvažiavimų nutarimu už didelius nuopelnus Lietuvos muzikinei kultūrai Lietuvos muzikų sąjungos GARBĖS NARIO vardai suteikti dirigentui prof. Sauliui SONDECKIUI, trimitininkui prof. Timofejui DOKŠICERIUI, violončelininkui prof. Davidui GERINGUI, operos solistui Sergejui LARINUI, Sauliaus Karoso labdaros ir paramos fondo steigėjui, fondo prezidentui p. Sauliui KAROSUI.

 2001 m Lietuvos muzikų sąjunga kartu su firma „Baltic optical disc“ įsteigė „Auksinio disko“ prizą (skulptūrinė kompozicija ir specialiai išleista, laureatų kūrybą pristatanti kompaktinė plokštelė), kuriuo kasmet lapkričio mėnesį Nacionalinėje filharmonijoje „Didžiojo muzikų parado“ metu už ryškią pastarųjų metų meninę veiklą apdovanojami ir „Auksino disko“ laureatais skelbiami keturių nominacijų atlikėjai.

„Auksinio disko“ prizu apdovanoti ir „AUKSINIO DISKO“ laureatais paskelbti:

2001 m.
dainininkas Virgilijus NOREIKA (tenoras), fortepijonų duetas Rūta ir Zbignevas IBELHAUPTAI, kamerinis choras “BREVIS” (meno vadovas G. Venislovas), Dainiaus PULAUSKO “Jazz sextet”
2002 m.
dainininkė Regina MACIŪTĖ (sopranas), saksofonininkas Petras VYŠNIAUSKAS, LIETUVOS KAMERINIS ORKESTRAS (meno vadovas S. Sondeckis), Vilniaus savivaldybės choras “JAUNA MUZIKA” (meno vadovas V. Augustinas)
2003 m.
dainininkas Vytautas JUOZAPAITIS (baritonas), pianistas Petras GENIUŠAS, Valstybinis VILNIAUS KVARTETAS, džiazo pianistas Egidijus BUOŽIS.
2004 m.
dainininkas Algirdas JANUTAS, (tenoras), smuikininkas Vilhelmas ČEPINSKIS, birbynininkas Antanas SMOLSKUS (po mirties), M.K. ČIURLIONIO KVARTETAS, džiazo kontrabosininkas Eugenijus KANEVIČIUS  
2005 m.
dainininkė Asta KRIKŠČIŪNAITĖ (sopranas), violončelininkas Rimantas ARMONAS, fortepijoninis trio „KASKADOS“, džiazo pianistas Artūras ANUSAUSKAS
2006 m.
Irena Zelenkauskaitė (sopranas), Algirdas Budrys (klarnetas), Klaipėdos Brass kvintetas, Kauno bigbendas
2007 m.
Judita Leitaitė (mecosopranas), fortepijoninis trio „Musica camerata Baltica", liaudies instrumentų ansamblis „Vaivora", Saulius Šiaučiulis (džiazo pianistas)
2008 m.
Mūza Rubackytė (fortepijonas), Vladimiras Prudnikovas (bosas), Sabina Martinaitytė (mecosopranas), Liudas Mockūnas (saksofonas), Sostinės vario kvintetas2
2009 m.
Edmundas Seilius (tenoras), Dainius Puodžiukas (smuikas), fortepijoninis trio „Fortvio", vokalinis ansamblis „Jazz Island"
2010 m.
Dainininkė Violeta Urmanavičiūtė Urmana, violončelininkas Davidas Geringas, džiazo pianistasir kompozitorius Viačeslavas Ganelinas, Kauno valstybinis choras, meno vadovas ir vyr. dirigentas Petras Bingelis

Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. rugsėjo mėn. 28 d. priimtą  LIETUVOS RESPUBLIKOS MENO KŪRĖJO IR MENO KŪRĖJŲ ORGANIZACIJŲ STATUSO ĮSTATYMĄ LR Kultūros ministro 2005 m  lapkričio mėn. 11 d. įsakymu Lietuvos muzikų sąjungai patvirtintas MENO KŪRĖJŲ ORGANIZACIJOS statusas, 239 LMS nariams suteiktas MENO KŪRĖJO statusas.

PATVIRTINTA

Lietuvos muzikų sąjungos prezidento

2011 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. 19

Lietuvos muzikų sąjungos

SUPAPRASTINTŲ VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ TAISYKLĖS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Lietuvos muzikų sąjungos (toliau vadinama - Sąjunga) supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklės (toliau vadinama - Taisyklės) parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 2006, Nr. 4-102) (toliau vadinama - Viešųjų pirkimų įstatymas), kitais viešuosius pirkimus (toliau vadinama - pirkimai) reguliuojančiais teisės aktais.

2. Šios Taisyklės nustato supaprastintų pirkimų planavimo, organizavimo ir ataskaitų teikimo tvarką, pirkimus atliekančius asmenis, pirkimo būdus ir jų atlikimo, ginčų nagrinėjimo procedūras, pirkimo dokumentų rengimo ir teikimo tiekėjams reikalavimus.

3. Sąjunga prekių, paslaugų ir darbų supaprastintus pirkimus (toliau vadinama - supaprastinti pirkimai) gali atlikti Viešųjų pirkimų įstatymo 84 straipsnyje nustatytais atvejais.

4. Atlikdama supaprastintus pirkimus, Sąjunga vadovaujasi šiomis Taisyklėmis, Viešųjų pirkimų įstatymu, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (Žin., 2000, Nr. 74-2262), kitais įstatymais ir teisės aktais.

5. Supaprastinti pirkimai atliekami laikantis lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo, abipusio pripažinimo ir proporcingumo principų, konfidencialumo ir nešališkumo reikalavimų. priimant sprendimus dėl pirkimų, vadovaujamasi racionalumo principu.

6. Šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos:

Apklausa - supaprastinto pirkimo būdas, kai Sąjunga raštu arba žodžiu kviečia tiekėjus pateikti pasiūlymus ir perka prekes, paslaugas ar darbus iš mažiausią kainą pasiūliusio ar ekonomiškiausią pasiūlymą pateikusio tiekėjo.

Konfidencialumo pasižadėjimas - Viešojo pirkimo komisijos nario, pirkimo organizatoriaus, eksperto ar kito asmens rašytinis pasižadėjimas, kad jis neteiks tretiesiems asmenims informacijos, kurios atskleidimas prieštarautų šio įstatymo reikalavimams, visuomenės interesams ar pažeistų teisėtus pirkimuose dalyvaujančių tiekėjų ir (ar) Sąjungos interesus.

Mažos vertės pirkimai - supaprastinti pirkimai, kai yra bent viena iš šių sąlygų:

prekių ar paslaugų pirkimo vertė yra mažesnė kaip 100 tūkst. Lt (be pridėtinės vertės mokesčio), o darbų vertė mažesnė kaip 500 tūkst. Lt (be pridėtinės vertės mokesčio);

perkamos panašios prekės, paslaugos ar perkami darbai yra suskirstyti į atskiras dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį ir kuri yra ne didesnė kaip 10 procentų bendros visų pirkimo dalių vertės perkant panašias prekes ir paslaugas ir ne didesnė kaip 1,5 procento bendros visų pirkimo dalių vertės perkant darbus.

Nešališkumo deklaracija - Viešųjų pirkimų komisijos nario, pirkimo organizatoriaus ar eksperto pareiškimas raštu, kad jis nešališkas tiekėjams.

Numatomo pirkimo vertė (toliau - pirkimo vertė) yra Sąjungos numatomų sudaryti pirkimo sutarčių vertė, skaičiuojama imant visą mokėtiną sumą be pridėtinės vertės mokesčio, įskaitant visas sutarties pasirinkimo ir pratęsimo galimybes. Pirkimo vertė skaičiuojama tokia, kokia ji yra pirkimo pradžioje, nustatytoje vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi.

Numatomo prekių, paslaugų ar darbų pirkimo vertė apskaičiuojama pagal Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2003 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 1S-26 „Dėl numatomo viešojo pirkimo vertės skaičiavimo metodikos patvirtinimo" (Žin., 2003, Nr. 22-949; 2006, Nr. 12-454; 2008, Nr. 103-3961) patvirtintą Numatomo viešojo pirkimo vertės skaičiavimo metodiką (aktualią redakciją).

Pirkimo dokumentai - Sąjungos raštu pateikiami tiekėjams dokumentai ir elektroninėmis priemonėmis pateikti duomenys, apibūdinantys perkamą objektą ir pirkimo sąlygas: skelbimas, kvietimas, techninė specifikacija, aprašomieji dokumentai, pirkimo sutarties projektas, kiti dokumentai ir dokumentų paaiškinimai (patikslinimai).

Pirkimo organizatorius - Sąjungos prezidento įsakymu paskirtas Sąjungos darbuotojas, kuris Taisyklių nustatyta tvarka organizuoja ir atlieka supaprastintus mažos vertės pirkimus, kai tokiems pirkimams atlikti nesudaroma Viešojo pirkimo komisija (toliau - Komisija).

Supaprastintas atviras konkursas - supaprastinto pirkimo būdas, kai kiekvienas suinteresuotas tiekėjas gali pateikti pasiūlymą.

Supaprastintas ribotas konkursas - supaprastinto pirkimo būdas, kai paraiškas dalyvauti konkurse gali pateikti visi norintys konkurse dalyvauti tiekėjai, o pasiūlymus konkursui - tik Sąjungos pakviesti tiekėjai.

Supaprastintos skelbiamos derybos - supaprastinto pirkimo būdas, kai paraiškas dalyvauti derybose gali pateikti visi tiekėjai, o Sąjunga su visais ar atrinktais tiekėjais derasi dėl pirkimo sutarties sąlygų.

7. Šiose Taisyklėse vartojamos kitos sąvokos nustatytos Viešųjų pirkimų įstatyme.

II. PIRKIMŲ PLANAVIMAS IR ORGANIZAVIMAS. PIRKIMUS ATLIEKANTYS ASMENYS

8. Sąjunga rengia ir tvirtina planuojamų vykdyti einamaisiais biudžetiniais metais viešųjų pirkimų planus. Kasmet, ne vėliau kaip iki kovo 15 dienos, o šiuos planus patikslinusi - nedelsdama, Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau - CVP IS) ir savo tinklalapyje, jeigu toks yra, skelbia tais metais planuojamų vykdyti viešųjų pirkimų suvestinę, kurioje nurodo pavadinimą, adresą, kontaktinius duomenis, pirkimo objekto pavadinimą ir kodą pagal Bendrąjį viešųjų pirkimų žodyną (toliau - BVPŽ), numatomą kiekį ar apimtį (jeigu įmanoma), numatomą pirkimo pradžią, pirkimo būdą, ketinamos sudaryti pirkimo sutarties trukmę ir kitą reikalaujamą informaciją, vadovaudamasi Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka.

9. Sąjunga, apskaičiuodama numatomų pirkimų vertes, vadovaujasi Viešųjų pirkimų įstatymo 9 straipsnio nuostatomis ir Numatomo viešojo pirkimo vertės skaičiavimo metodika, patvirtinta Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2003 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 1S-26 (aktualia redakcija).

10. Supaprastintus pirkimus vykdo Sąjungos prezidento įsakymu, vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 16 straipsniu, sudaryta Komisija. Mažos vertės pirkimus vykdo Komisija arba Sąjungos prezidento įsakymu paskirtas darbuotojas (Pirkimo organizatorius). Komisijos pirmininku, jos nariais, Pirkimo organizatoriumi skiriami nepriekaištingos reputacijos asmenys. Komisija veikia Sąjungos vardu pagal jai suteiktus įgaliojimus. Komisija dirba pagal Sąjungos prezidento patvirtintą darbo reglamentą.

11. Prieš pradėdami supaprastintą pirkimą Komisijos nariai ir Pirkimo organizatorius turi pasirašyti nešališkumo deklaraciją ir konfidencialumo pasižadėjimą.

12. Sąjunga supaprastinto pirkimo procedūroms iki pirkimo sutarties sudarymo atlikti gali įgalioti kitą perkančiąją organizaciją (toliau - įgaliotoji organizacija). Įgaliotajai organizacijai ji nustato užduotis ir suteikia visus įgaliojimus toms užduotims vykdyti.

13. Sąjunga prekes, paslaugas ir darbus gali pirkti per centrinę perkančiąją organizaciją arba iš jos, pavyzdžiui, naudodamasi VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros katalogu, kuris pasiekiamas adresu www.cpo.lt.

14. Sąjunga turi teisę nutraukti supaprastintą pirkimą, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti (perkamas objektas tapo nereikalingas, nėra lėšų už jį apmokėti ir pan.). Sprendimą dėl supaprastinto pirkimo procedūrų nutraukimo priima Sąjungos prezidentas. Sprendimą dėl mažos vertės pirkimo nutraukimo gali priimti Komisija arba Pirkimo organizatorius.

III. SUPAPRASTINTŲ PIRKIMŲ PASKELBIMAS

15. Sąjunga Viešųjų pirkimų įstatymo 86 straipsnyje nustatyta tvarka privalo paskelbti apie kiekvieną supaprastintą pirkimą, išskyrus Taisyklių 16 punkte nustatytus atvejus.

16. Neskelbiant apie pirkimą gali būti perkamos prekės, paslaugos ar darbai, kai:

16.1. pirkimas, apie kurį buvo skelbta, neįvyko, nes nebuvo gauta paraiškų ar pasiūlymų;

16.2. atliekant pirkimą, apie kurį buvo skelbta, visi gauti pasiūlymai neatitiko pirkimo dokumentų reikalavimų arba buvo pasiūlytos per didelės Sąjungai nepriimtinos kainos, o pirkimo sąlygos iš esmės nekeičiamos ir į neskelbiamą pirkimą kviečiami visi pasiūlymus pateikę tiekėjai, atitinkantys Sąjungos nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus;

16.3. dėl įvykių, kurių Sąjunga negalėjo iš anksto numatyti, būtina skubiai įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų. Aplinkybės, kuriomis grindžiama ypatinga skuba, negali priklausyti nuo Sąjungos;

16.4. atliekami mažos vertės pirkimai;

16.5. dėl techninių, meninių priežasčių ar dėl objektyvių aplinkybių tik konkretus tiekėjas gali patiekti reikalingas prekes, pateikti paslaugas ar atlikti darbus ir kai nėra jokios kitos alternatyvos;

16.6. perkamos licencijos naudotis bibliotekiniais dokumentais ar duomenų (informacinėmis) bazėmis;

16.7. perkamos teisėjų, prokurorų, profesinės karo tarnybos karių, Sąjungoje pagal darbo sutartį dirbančių darbuotojų mokymo paslaugos;

16.8. perkamos literatūros, mokslo ir meno kūrinių autorių, atlikėjų ar jų kolektyvo paslaugos, taip pat mokslo, kultūros ir meno sričių projektų vertinimo ir pretendentų gauti teisės aktų nustatyta tvarka įsteigtas premijas veiklos šiose srityse vertinimo paslaugos;

16.9. perkamos ekspertų komisijų, komitetų, tarybų, kurių sudarymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, narių teikiamos nematerialaus pobūdžio (intelektinės) paslaugos;

16.20. perkamos mokslo ir studijų institucijų mokslo, studijų programų, meninės veiklos, taip pat šių institucijų steigimo ekspertinio vertinimo paslaugos;

16.21. dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, paaiškėja, kad reikia papildomų darbų arba paslaugų, neįrašytų į sudarytą pirkimo sutartį, tačiau be kurių negalima užbaigti sutarties vykdymo. Tokia pirkimo sutartis gali būti sudaroma tik su tuo tiekėju, su kuriuo buvo sudaryta pradinė pirkimo sutartis, o jos ir visų kitų papildomai sudarytų pirkimo sutarčių kaina neturi viršyti 30 procentų pradinės pirkimo sutarties kainos;

16.22. perkant iš esamo tiekėjo naujas paslaugas ar darbus, tokius pat, kokie buvo pirkti pagal ankstesnę pirkimo sutartį, su sąlyga, kad ankstesnioji sutartis buvo sudaryta skelbiant apie pirkimą ir kurį skelbiant buvo atsižvelgta į tokių papildomų pirkimų vertę, galimybė pirkti papildomai buvo nurodyta pirkimo skelbime, o visi minimi pirkimai skirti tam pačiam projektui vykdyti. Papildomų pirkimų metu sudaromų pirkimo sutarčių trukmė negali būti ilgesnė kaip 3 metai skaičiuojant nuo pradinės pirkimo sutarties sudarymo momento.

17. Atlikdama supaprastintą neskelbiamą pirkimą Taisyklių 16.1., 16.2., 16.5., 16.6., 16.20., 16.21. nurodytais atvejais ir priėmusi sprendimą dėl laimėjusio pasiūlymo, Sąjunga privalo paskelbti informacinį pranešimą Viešųjų pirkimų įstatymo 86 straipsnyje nustatyta tvarka, o pirkimo sutartį sudaryti ne anksčiau kaip po 5 darbo dienų nuo informacinio pranešimo paskelbimo dienos.

IV. pirkimo dokumentų rengimas, paaiškinimai, teikimas

18. Sąjunga, vykdydama supaprastintus pirkimus, išskyrus mažos vertės pirkimus, pirkimo dokumentuose pateikia informaciją, nurodytą Viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 5, 9 ir 23 punktuose, bei kitą informaciją, reikalingą tinkamam pirkimo atlikimui ir pasiūlymų pateikimui. Mažos vertės pirkimų atveju pirkimo dokumentuose pateikiama tokia informacija, kuri, Sąjungos manymu, reikalinga tinkamam pirkimo atlikimui.

19. Pirkimo dokumentai gali būti nerengiami, kai apklausa vykdoma žodžiu.

20. Pirkimo dokumentai rengiami lietuvių kalba. Papildomai pirkimo dokumentai gali būti rengiami ir kitomis kalbomis.

V. TIEKĖJŲ KVALIFIKACIJOS PATIKRINIMAS

21. Siekiant įsitikinti, ar tiekėjas bus pajėgus įvykdyti pirkimo sutartį, vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 32-38 straipsnių nuostatomis ir atsižvelgiant į Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2003 m. spalio 20 d. įsakymą Nr. 1S-100 „Dėl tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijų patvirtinimo" (Žin., 2003, Nr. 103- 4623; 2009, Nr. 39-1505) (aktualią redakciją), pirkimo dokumentuose nustatomi tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai ir vykdomas tiekėjų kvalifikacijos patikrinimas.

22. Tiekėjų kvalifikacijos neprivaloma tikrinti, kai:

22.1. jau vykdytoje pirkimo procedūroje visi gauti pasiūlymai neatitiko pirkimo dokumentų reikalavimų arba buvo pasiūlytos per didelės, Sąjungai nepriimtinos kainos, o pirkimo sąlygos iš esmės nekeičiamos ir dalyvauti apklausos būdu atliekamoje pirkimo procedūroje kviečiami visi pasiūlymus pateikę tiekėjai, atitinkantys Sąjungos nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus;

22.2. dėl techninių, meninių priežasčių ar dėl objektyvių aplinkybių tik konkretus tiekėjas gali patiekti reikalingas prekes, pateikti paslaugas ar atlikti darbus ir nėra jokios kitos alternatyvos;

22.3. kai Sąjunga pagal ankstesnę pirkimo sutartį iš kokio nors tiekėjo pirko prekių arba paslaugų ir nustatė, kad iš jo tikslinga pirkti papildomai, techniniu požiūriu derinant su jau turimomis prekėmis ir suteiktomis paslaugomis, ir jeigu ankstesnieji pirkimai buvo efektyvūs, iš esmės nesikeičia prekių ar paslaugų kainos ir kitos sąlygos, o alternatyvūs pirkimai dėl techninio nesuderinamumo su ankstesniaisiais būtų nepriimtini, nes Sąjungai įsigijus skirtingų techninių charakteristikų prekių ar paslaugų, ji negalėtų naudotis anksčiau pirktomis prekėmis ar paslaugomis ar patirtų didelių nuostolių;

22.4. prenumeruojami laikraščiai ir žurnalai;

22.5. perkamos licencijos naudotis bibliotekų dokumentais ar duomenų (informacinėmis) bazėmis;

22.6. dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, paaiškėja, kad reikalingi papildomi darbai arba paslaugos, kurie nebuvo įrašyti į sudarytą pirkimo sutartį, tačiau be kurių negalima užbaigti pirkimo sutarties vykdymo;

22.7. perkamos Sąjungos darbuotojų mokymo paslaugos;

22.8. perkamos ekspertų komisijų, komitetų, tarybų narių teikiamos nematerialaus pobūdžio (intelektinės) paslaugos;

22.9. perkamos literatūros, mokslo ir meno kūrinių autorių, atlikėjų ar jų kolektyvo paslaugos, taip pat mokslo, kultūros ir meno sričių projektų vertinimo paslaugos;

22.10. dėl įvykių, kurių Sąjunga negalėjo iš anksto numatyti, būtina skubiai įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų;

22.11. mažos vertės pirkimų atveju.

VI. pasiūlymų nagrinėjimas IR VERTINIMAs

23. Pasiūlymai turi būti priimami laikantis pirkimo dokumentuose nustatytos tvarkos.

24. Pasiūlymai nagrinėjami ir vertinami konfidencialiai, nedalyvaujant pasiūlymus pateikusiems tiekėjams ar jų atstovams.

25. pasiūlymai vertinami remiantis vienu iš šių kriterijų:

25.1. ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo, kai pirkimo sutartis sudaroma su dalyviu, pateikusiu Sąjungai naudingiausią pasiūlymą, išrinktą pagal pirkimo dokumentuose nustatytus kriterijus, susijusius su pirkimo objektu, - paprastai kokybės, kainos, techninių privalumų, estetinių ir funkcinių charakteristikų, aplinkosaugos charakteristikų, eksploatavimo išlaidų, efektyvumo, garantinio aptarnavimo ir techninės pagalbos, pristatymo datos, pristatymo laiko arba užbaigimo laiko;

25.2. mažiausios kainos.

VII. PIRKIMO SUTARTIS

26. Pirkimo sutartis turi būti sudaroma nedelsiant, bet ne anksčiau negu pasibaigė pirkimo sutarties sudarymo atidėjimo terminas (toliau - atidėjimo terminas). Atidėjimo terminas gali būti netaikomas, kai:

26.1. vienintelis suinteresuotas dalyvis yra tas, su kuriuo sudaroma pirkimo sutartis ir nėra suinteresuotų kandidatų;

26.2. supaprastintų pirkimų atveju pirkimo sutarties vertė mažesnė kaip 10 tūkst. Lt be PVM.

27. Pirkimo sutartis sudaroma raštu. Pirkimo sutartis gali būti sudaroma žodžiu, kai atliekami supaprastinti pirkimai, kurių sutarties vertė yra mažesnė kaip 10 tūkst. Lt be PVM. Kai pirkimo sutartis sudaroma raštu (išskyrus mažos vertės pirkimus), turi būti nustatyta:

27.1. pirkimo sutarties šalių teisės ir pareigos;

27.2. perkamos prekės, paslaugos ar darbai, jeigu įmanoma, - tikslūs jų kiekiai;

27.3. kaina arba kainodaros taisyklės, nustatytos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą metodiką;

27.4. atsiskaitymų ir mokėjimo tvarka;

27.5. prievolių įvykdymo terminai;

27.6. prievolių įvykdymo užtikrinimas;

27.7. ginčų sprendimo tvarka;

27.8. pirkimo sutarties nutraukimo tvarka;

27.9. pirkimo sutarties galiojimas;

27.10. subrangovai, subtiekėjai ar subteikėjai, jeigu vykdant sutartį jie pasitelkiami, ir jų keitimo tvarka.

VIII. SUPAPRASTINTŲ PIRKIMŲ BŪDAI IR JŲ PASIRINKIMO SĄLYGOS

28. Pirkimai atliekami šiais būdais:

28.1. supaprastinto atviro konkurso;

28.2. supaprastinto riboto konkurso;

28.3. supaprastintų skelbiamų derybų;

28.4. apklausos.

29. Pirkimas supaprastinto atviro, supaprastinto riboto konkurso ar supaprastintų skelbiamų derybų būdu gali būti atliktas visais atvejais, tinkamai apie jį paskelbus.

30. Apklausos būdu pirkimas gali būti atliekamas, kai pagal Viešųjų pirkimų įstatymą ir Taisyklėse nustatytas sąlygas apie supaprastintą pirkimą neprivaloma skelbti.

IX. SUPAPRASTINTAS atviras konkursas

31. Vykdant supaprastintą atvirą konkursą, dalyvių skaičius neribojamas. Apie pirkimą skelbiama šiose Taisyklėse nustatyta tvarka. Atviras konkursas laikomas įvykusiu, jeigu yra bent vienas neatmestas pasiūlymas.

32. Supaprastintame atvirame konkurse Sąjungos ir dalyvių derybos draudžiamos.

X. SUPAPRASTINTAS ribotas konkursas

33. Sąjunga supaprastintą ribotą konkursą vykdo etapais:

33.1. šiose Taisyklėse nustatyta tvarka skelbia apie supaprastintą pirkimą ir remdamasi paskelbtais kvalifikacijos kriterijais atrenka tuos kandidatus, kurie bus kviečiami pateikti pasiūlymus;

33.2. vadovaudamasi pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis, nagrinėja, vertina ir lygina pakviestų dalyvių pateiktus pasiūlymus.

34. Ribotame konkurse Sąjungos ir tiekėjų derybos draudžiamos.

35. Ribotas konkursas laikomas įvykusiu, jeigu yra bent vienas neatmestas pasiūlymas.

XI. SUPAPRASTINTOS skelbiamos derybos

36. Vykdant supaprastintas skelbiamas derybas, apie supaprastintą pirkimą skelbiama šiose Taisyklėse nustatyta tvarka. Derybos laikomos įvykusiomis, jei yra bent vienas neatmestas pasiūlymas.

37. Derybų eiga turi būti įforminta raštu. Vykdydama mažos vertės pirkimus, Sąjunga gali derėtis žodžiu.

XII. APKLAUSA

38. Vykdant supaprastintą pirkimą apklausos būdu, kreipiamasi į vieną ar kelis tiekėjus, prašant pateikti pasiūlymus pagal Sąjungos keliamus reikalavimus.

39. Sąjunga, prašydama pateikti pasiūlymus, privalo kreiptis į 3 ar daugiau tiekėjų (tuo atveju, kai yra žinomi 3 ar daugiau perkamo objekto tiekėjai), kai pirkimo sutarties vertė viršija 10 tūkst. Lt be PVM.

40. Sąjunga gali kreiptis į mažiau nei 3 tiekėjus (tarp jų, į vieną tiekėją), kai:

40.1. yra tik konkretus tiekėjas, kuris gali patiekti reikalingas prekes, pateikti paslaugas ar atlikti darbus, ir nėra jokios kitos priimtinos alternatyvos (pvz., perkamos meninio, mokslinio pobūdžio paslaugos);

40.2. už prekes atsiskaitoma pagal patvirtintus tarifus;

40.3. pirkimą būtina atlikti labai greitai (greičiau nei per penkias darbo dienas);

40.4. perkamų prekių, paslaugų ar darbų sutarties vertė neviršija 1 tūkst. Lt be PVM ir kai per metus nupirktų tos pačios rūšies prekių, paslaugų bei darbų bendra pirkimo sutarčių vertė nėra didesnė nei 10 tūkst. Lt be PVM;

40.5. Sąjunga pagal ankstesnę sutartį iš kurio nors tiekėjo pirko prekių arba paslaugų ir nustatė, kad iš jo tikslinga pirkti papildomai, techniniu požiūriu derinant su jau turimomis prekėmis ir suteiktomis paslaugomis, ir jeigu ankstesnieji pirkimai buvo efektyvūs, iš esmės nekeičiant prekių ar paslaugų kainos ir kitų sąlygų. Tokio papildomo pirkimo vertė negali viršyti 30 procentų pradinės sutarties vertės;

40.6. dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, paaiškėja, kad reikalingi papildomi darbai arba paslaugos, kurie nebuvo įrašyti į sudarytą pirkimo sutartį, tačiau be kurių negalima užbaigti sutarties vykdymo. Tokia pirkimo sutartis gali būti sudaroma tik su tuo tiekėju, su kuriuo buvo sudaryta pradinė pirkimo sutartis, o jos ir visų kitų papildomai sudarytų sutarčių kaina neturi viršyti 30% pradinės pirkimo sutarties kainos;

40.7. kai perkant mokymo paslaugas yra žinomas mokymo paslaugos teikėjas, atitinkantis specialiuosius reikalavimus, keliamus minėtos paslaugos teikėjui (mokslinio laipsnio turėjimas, darbo stažas atitinkamoje srityje, teisės aktų rengimas analizuojamais klausimais);

40.9. kai perkamos literatūros, mokslo ir meno kūrinių autorių, atlikėjų ar jų kolektyvo paslaugos, taip pat mokslo, kultūros ir meno sričių projektų vertinimo paslaugos, kai perkamas objektas pasižymi meninėmis ar išskirtinėmis savybėmis;

40.10. esant kitoms, objektyviai pateisinamoms aplinkybėms, dėl kurių neįmanoma apklausti daugiau nei vieną tiekėją.

XIII. MAŽOS VERTĖS PIRKIMŲ YPATUMAI

41. Mažos vertės pirkimai gali būti atliekami visais šiose Taisyklėse nustatytais supaprastintų pirkimų būdais, atsižvelgiant į šių būdų pasirinkimo sąlygas.

42. Bendravimas su tiekėjais gali vykti žodžiu arba raštu. Žodžiu gali būti bendraujama (kreipiamasi į tiekėjus, pateikiami pasiūlymai), kai pirkimas vykdomas apklausos būdu ir:

42.1. pirkimo sutarties vertė neviršija 10 tūkst. Lt be PVM;

42.2. dėl įvykių, kurių Sąjunga negalėjo iš anksto numatyti, būtina skubiai įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, o vykdant apklausą raštu, prekių, paslaugų ar darbų nepavyktų įsigyti laiku.

43. Raštu pasiūlymus gali būti prašoma pateikti faksimiliniu ryšiu, elektroniniu paštu, CVP IS priemonėmis ar vokuose. Perkančioji organizacija gali nereikalauti, kad pasiūlymas būtų pasirašytas, elektroninėmis priemonėmis pateikiamas pasiūlymas - užkoduotas (užšifruotas).

XIV. SUPAPRASTINTŲ PIRKIMŲ DOKUMENTAVIMAS IR

ATASKAITŲ PATEIKIMAS

44. Kiekvieną atliktą supaprastintą pirkimą Komisija arba Pirkimo organizatorius registruoja supaprastintų pirkimų žurnale (toliau - Žurnalas). Žurnale turi būti šie rekvizitai: supaprastinto pirkimo numeris, pirkimo objekto pavadinimas, pirkimo sutarties numeris ir sudarymo data bei pirkimo sutarties vertė, tiekėjo pavadinimas, jei reikia - kita su pirkimu susijusi informacija.

45. Kai pirkimą vykdo Komisija, kiekvienas jos sprendimas protokoluojamas. Kai pirkimą vykdo Pirkimo organizatorius, pildoma prezidento patvirtintos formos tiekėjų apklausos pažyma. Tiekėjų apklausos pažyma gali būti nepildoma, kai apklausiamas tik vienas tiekėjas ir sudarytos žodinės arba rašytinės pirkimo sutarties vertė yra mažesnė kaip 1 tūkst. Lt be PVM.

46. Pirkimo sutartys, kiti su pirkimu susiję dokumentai, nepaisant jų pateikimo būdo, formos ir laikmenos, saugomi Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2389; 2004, Nr. 57-1982) nustatyta tvarka, tačiau ne mažiau kaip 4 metus nuo pirkimo pabaigos.

47. Sąjunga už kiekvieną supaprastintą pirkimą privalo raštu pateikti pirkimo procedūrų ir įvykdytos ar nutrauktos pirkimo sutarties ataskaitas Viešųjų pirkimų tarnybai pagal jos nustatytas formas ir reikalavimus. Šios ataskaitos neteikiamos, kai atliekamas mažos vertės pirkimas.

48. Sąjunga privalo Viešųjų pirkimų tarnybai pagal jos nustatytas formas ir reikalavimus pateikti visų per finansinius metus atliktų mažos vertės pirkimų ataskaitą.

XV. GINČŲ NAGRINĖJIMAS

49. Pirkimų metu kylantys ginčai nagrinėjami vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo V skyriaus nuostatomis.